Lietuva žalią naftą daugiausia importuoja iš Saudo Arabijos, Norvegijos, Alžyro, Jungtinės Karalystės ir JAV. Rusiškos naftos Lietuva nebeimportuoja nuo 2022 m. gegužės. Žalia nafta į Lietuvą atgabenama tanklaiviais per Būtingės terminalą ir tiekiama į „Orlen Lietuva“ gamyklą Mažeikiuose.
| Šalis | Apytikslė dalis 2024 m. pagal kiekį | Ką svarbu žinoti |
|---|---|---|
| Saudo Arabija | apie 42 % | Didžiausias žalios naftos šaltinis. |
| Norvegija | apie 29 % | Viena pagrindinių alternatyvių tiekimo krypčių. |
| Alžyras | apie 11 % | Reikšmingas Afrikos tiekimo šaltinis. |
| Jungtinė Karalystė | apie 11 % | Šiaurės jūros regiono tiekimas. |
| JAV | apie 7 % | Alternatyvi tiekimo kryptis iš Amerikos. |
Iš kokių šalių Lietuva importuoja žalią naftą?
2024 m. Lietuvos žalios naftos importas buvo sutelktas į kelias pagrindines kryptis. Pagal WITS / UN Comtrade 2024 m. duomenis, daugiausia žalios naftos Lietuva importavo iš Saudo Arabijos – apie 3,71 mln. tonų. Antroje vietoje buvo Norvegija – apie 2,54 mln. tonų. Toliau rikiavosi Alžyras su maždaug 0,96 mln. tonų, Jungtinė Karalystė su maždaug 0,94 mln. tonų ir JAV su maždaug 0,66 mln. tonų.
Pagal kiekį tai sudarė maždaug tokias dalis: Saudo Arabija – apie 42 %, Norvegija – apie 29 %, Alžyras – apie 11 %, Jungtinė Karalystė – apie 11 %, JAV – apie 7 %. Šie skaičiai apibūdina žalios naftos importą, o ne benzino, dyzelino ar kitų jau pagamintų naftos produktų kilmę.
Naftos tiekimo kryptys nėra pastovios visiems laikams. Jos gali keistis pagal konkrečius metus, tiekimo sutartis, kainas, logistiką ir perdirbimo gamyklos poreikius. Todėl vertinant, iš kur Lietuva perka naftą, svarbu žiūrėti į konkretaus laikotarpio duomenis, o ne remtis bendru istoriniu įspūdžiu.
Ar Lietuva dar perka naftą iš Rusijos?
Ne, Lietuva rusiškos naftos nebeimportuoja nuo 2022 m. gegužės. Tai nurodoma ir Energetikos ministerijos informacijoje apie Lietuvos energetinę nepriklausomybę: 2025 m. preliminariais duomenimis, beveik pusė naftos žaliavos buvo importuojama iš Saudo Arabijos, taip pat iš Norvegijos, JAV, Jungtinės Karalystės ir Alžyro.
Istoriškai Mažeikių naftos perdirbimo gamykla buvo susijusi su rusiškos naftos tiekimu per „Družba“ sistemą ir Polockas–Biržai–Mažeikiai naftotiekio kryptį. Tačiau nutrūkus tiekimui vamzdynu, žaliavos tiekimo modelis pasikeitė: nafta Lietuvą pasiekia per Būtingės terminalą.
Todėl dabartiniame kontekste svarbu atskirti ankstesnę infrastruktūros istoriją nuo faktinio importo. Lietuvos naftos perdirbimo sektorius praeityje buvo priklausomas nuo rytinės tiekimo krypties, tačiau šiuo metu rusiška žalia nafta į Lietuvą nebeimportuojama.
Kaip nafta patenka į Lietuvą?
Žalia nafta į Lietuvą atgabenama tanklaiviais per Būtingės naftos terminalą. Tai pagrindinė infrastruktūra, leidžianti priimti naftą iš skirtingų pasaulio tiekimo krypčių, o ne būti priklausomai nuo vieno vamzdynų maršruto.
Pagal „Orlen Lietuva“ informaciją apie terminalą ir vamzdynus, Būtingės terminalas yra sujungtas su Mažeikių naftos perdirbimo gamykla 91,5 km ilgio naftotiekiu. Praktinė grandinė atrodo taip: tanklaivis atgabena žalią naftą, ji iškraunama Būtingėje, o tada vamzdynu tiekiama į Mažeikius.
Būtingės terminalas yra esminė Lietuvos naftos importo infrastruktūros dalis, nes jis suteikia galimybę pirkti žaliavą iš skirtingų regionų: Artimųjų Rytų, Šiaurės jūros regiono, Afrikos ar Amerikos. Tai paaiškina, kodėl 2024 m. Lietuvos importo struktūroje matomos tokios šalys kaip Saudo Arabija, Norvegija, Alžyras, Jungtinė Karalystė ir JAV.
Kas Lietuvoje perka ir perdirba naftą?
Kasdienėje kalboje dažnai sakoma, kad „Lietuva perka naftą“, tačiau praktiškai žalią naftą importuoja ir perdirba konkretūs rinkos dalyviai. Pagrindinis žalios naftos importuotojas ir perdirbėjas Lietuvoje yra „Orlen Lietuva“.
Mažeikių naftos perdirbimo gamykla yra svarbiausias Lietuvos naftos produktų gamybos objektas. Į ją tiekiama žalia nafta perdirbama į degalus ir kitus naftos produktus. Dėl šios priežasties žalios naftos importo statistika daugiausia atspindi žaliavos, reikalingos šiai gamyklai, kilmę.
Toks skirtumas svarbus todėl, kad valstybė dažnai minima kaip importuojanti šalis statistikoje, tačiau fizinis pirkimas, logistika ir perdirbimas vyksta per įmonių tiekimo grandines. Lietuvos atveju naftos importo klausimas glaudžiai susijęs su „Orlen Lietuva“ veikla ir Būtingės–Mažeikių infrastruktūra.
Ar iš tų pačių šalių atkeliauja benzinas ir dyzelinas?
Ne visada. Žalia nafta ir naftos produktai nėra tas pats. Žalia nafta yra žaliava, kuri atgabenama į perdirbimo gamyklą. Benzinas, dyzelinas, aviaciniai degalai, mazutas ar kiti produktai yra perdirbimo rezultatas.
Todėl šalys, iš kurių Lietuva importuoja žalią naftą, nebūtinai sutampa su visų degalų ar kitų naftos produktų kilme. Dalis produktų gali būti pagaminta Lietuvoje iš importuotos žalios naftos, o dalis gali būti atsivežama kaip jau pagaminti naftos produktai iš kitų valstybių.
Dėl to, klausiant „iš kur Lietuva perka naftą“, tiksliausia kalbėti apie žalią naftą. Jei vartotojui aktualu ne žaliavos kilmė, o tai, kiek degalai kainuoja degalinėse, reikėtų vertinti jau ne žalios naftos importo, o mažmeninių degalų kainų duomenis — pavyzdžiui, aktualias kuro kainas Lietuvoje pagal konkrečią kuro rūšį, miestą ar degalinių tinklą.
Kodėl naftos tiekimo šalys gali keistis?
Naftos tiekimo kryptis lemia keli praktiniai veiksniai. Vienas svarbiausių yra kaina, tačiau ji nėra vienintelis kriterijus. Reikšmės turi ir logistika, tanklaivių prieinamumas, transportavimo sąnaudos, ilgalaikės sutartys bei tai, kokios rūšies naftą konkrečiu metu gali efektyviai perdirbti gamykla.
Skirtinga žalia nafta gali skirtis savo savybėmis, todėl perdirbimo įmonė vertina ne tik barelio kainą, bet ir tai, kokius produktus iš tos žaliavos galima pagaminti bei kaip ji tinka gamyklos technologiniams procesams. Tiekimo sprendimams įtakos taip pat turi geopolitinė rizika ir poreikis nesiremti viena importo kryptimi.
Todėl vienais metais didesnę importo dalį gali sudaryti viena šalis, kitais metais – kita. 2024 m. aiškiai dominavo Saudo Arabija ir Norvegija, tačiau 2025 m. preliminarūs duomenys rodo, kad pagrindinių krypčių sąrašas išliko panašus: Saudo Arabija, Norvegija, JAV, Jungtinė Karalystė ir Alžyras.
Ką svarbu žinoti vertinant šiuos duomenis?
Vertinant Lietuvos naftos importą, pirmiausia reikia žiūrėti į konkrečius metus. 2024 m. pagrindinės žalios naftos importo kryptys buvo Saudo Arabija, Norvegija, Alžyras, Jungtinė Karalystė ir JAV. Pagal kiekį didžiausia dalis teko Saudo Arabijai, po jos sekė Norvegija.
Antra, žalia nafta neturėtų būti painiojama su naftos produktais. Žalios naftos importo statistika rodo, iš kur atvežama perdirbimui skirta žaliava. Ji neatsako į visus klausimus apie benzino, dyzelino ar kitų degalų kilmę, nes dalis šių produktų gali būti pagaminta Lietuvoje, o dalis – importuota jau kaip galutinis produktas.
Trečia, rusiškos žalios naftos Lietuva nebeimportuoja nuo 2022 m. gegužės. Dabartinis tiekimo modelis remiasi Būtingės terminalu, per kurį tanklaiviais atgabenta žaliava 91,5 km naftotiekiu tiekiama į Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą.
Todėl trumpas atsakymas yra toks: Lietuva žalią naftą daugiausia perka ne iš vienos, o iš kelių tiekimo krypčių. 2024 m. svarbiausios buvo Saudo Arabija ir Norvegija, o reikšmingą dalį taip pat sudarė Alžyras, Jungtinė Karalystė ir JAV.